"*" indicates required fields

If you would like to talk to someone about living with Jesus as your ruler, fill out the form below and we will get in contact with you.

For sales enquiries, please email [email protected]. For copyright enquiries, please email [email protected].

Name*
5 + 7 = ?*
This field is for validation purposes and should be left unchanged.
1

Dievas – gerasis Valdovas ir Kūrėjas


Ką Biblija apie tai sako

Vertas esi, mūsų Viešpatie ir Dieve, priimti šlovę, pagarbą ir galybę, nes tu visa sutvėrei, tavo valia visa yra ir buvo sutverta. (Apreiškimo Jonui 4, 11)

Vienas svarbiausių krikščioniškosios žinios teiginių skelbia, kad Dievas yra vienintelis tikrasis ir gyvasis visų dalykų Valdovas. Jis yra visko, kas egzistuoja, Viešpats ir Karalius. Skirtingai nuo daugybės žmogiškųjų valdovų, Dievas nėra nei korumpuotas, nei savanaudis. Visa esybe Jis yra geras ir mylintis, savo pasaulį aprūpinantis dosniai ir  valdantis teisingai.

Dievas yra visa ko Valdovas, nes Jis viską ir sukūrė. Dievas yra visko, kas egzistuoja, įskaitant ir šį gerą bei gražų pasaulį, kuriame gyvename, šaltinis ir autorius. Tai Jo pasaulis. Jis jį sukūrė ir jį valdo.

Jis sukūrė ir mus.

Dievas sukūrė žmoniją ir paskyrė jai ypatingą vietą savo gerajame pasaulyje. Žmonėms Jis pavedė valdyti pasaulį, juo rūpintis ir būti už jį atsakingiems, visą laiką gerbiant bei paklūstant Viešpačiui kaip savo Valdovui, ir dėkojant už visą dosnumą.

Santrauka
  • Dievas yra šio pasaulio Valdovas.
  • Jis sukūrė šį pasaulį.
  • Jis sukūrė mus, kad valdytume Jo gerąjį pasaulį, Jam dėkodami ir atiduodami visą garbę.
Tokį pasaulį sukūrė Dievas. Tačiau akivaizdu, kad tai itin skiriasi nuo to, ką aplink save matome šiandien. Kas atsitiko?
2

Mūsų maištas prieš Dievą


Ką Biblija apie tai sako

Visi mes pakrikome lyg avys, kiekvienas eidamas savo keliu… (Izaijo 53, 6a)

Visa, kas mūsų gyvenime ir pasaulyje yra blogo, kyla iš lemtingo žmonijos pasirinkimo. Nuo pat pradžių nenorėjome, kad Dievas būtų mūsų Valdovas. Nusprendę gyventi savaip, Jam prieštaraudami, atmetėme Jį kaip Dievą.

Visi savo gyvenime taip elgiamės.

Dažniausiai Dievui esame tiesiog abejingi arba laikome Jį nuošalyje, toliau gyvendami pagal save. Nedėkojame Jam, kaip turėtume, už Jo kūrėjišką dosnumą ir rūpestį, negerbiame Jo kaip savo Valdovo ir Jam nepaklūstame. Vadovaujamės savo troškimais ir prioritetais, gyvename pagal tas vertybes, kurios, mūsų manymu, atrodo geriausios (nesvarbu, ar religinės, pasaulietinės, ar mišrios).

Šitoks maištingas nusistatymas prieš Dievą Biblijoje dažniausiai vadinamas „nuodėme“. Visi ją darome – nepriklausomai nuo to, ar esame religingi, ar ne.

Gyvename pasaulyje, pilname „dievukų“, kiekvienas besielgdamas savaip, savanaudiškai bandydamas palenkti pasaulį ir žmones savo valiai.

Nieko nuostabaus, kad tai neveikia. Noras gyventi pagal savas užgaidas nepasiteisina, todėl esame priversti jausti pasekmes, įskaitant ir žalą, daromą sau, aplinkiniams ir visam pasauliui.

Santrauka
  • Visi atmetame Dievą kaip Valdovą, nes norime gyventi pagal save.
  • Maištaudami prieš Dievo tvarką, kenkiame sau, vienas kitam ir pasauliui.
Įdomu, kaip pats Dievas reaguoja į šį maištą prieš Jį?
3

Dievo teisingumas


Ką Biblija apie tai sako

Žmonėms skirta vieną kartą mirti ir stoti į teismą… (Hebrajams 9, 27)

Kadangi Dievui, kaip kiekvienam geram valdovui, žmonija išties rūpi, jos maištas Jį liūdina. Todėl Dievas reikalauja atsakyti už savo veiksmus. Jam nepatinka, kad, blogai elgdamiesi su aplinkiniais ir griaudami Jo pasaulį, darome Jam gėdą.

Kitaip tariant, Dievas neleis maištui tęstis amžinai. Jo atžvilgiu tai būtų neteisinga.

Todėl šio maišto prieš Dievą pasekmė – mirtis. Kančia ir mirtis nebuvo natūralūs dalykai. Pasaulio sugedimas, laikinumas ir mirtis yra Dievo bausmės dalis už tai, kad žmonija Jį atmetė.

Tačiau ir ateityje mūsų laukia teismas. Vieną dieną visi stosime prieš Dievą ir atsiskaitysime Jam už savo gyvenimą, už padarytą žalą ir Jo, kaip savo Valdovo, atmetimą.

Tą dieną Dievas paskelbs nuosprendį, suteikdamas mums tai, ko prisiprašėme – atskirtį nuo Jo. Jis visam laikui atskirs mus nuo savęs. Kadangi Dievas yra gyvybės ir visų gėrybių šaltinis, būti atskirtam nuo Jo reiškia sunaikinimą, kuris niekada nesibaigs.

Baisus dalykas patirti tokį Dievo teismo nuosprendį. Deja, jis laukia visų, nes kiekvienas esame kaltas dėl maišto.

Santrauka
  • Dievas neleis mums amžinai prieš Jį maištauti.
  • Dievo bausmė už maištą yra mirtis ir teismas.
Nelengva tai girdėti. Vadinasi, visi esame pakliuvę į didelę bėdą. Visgi tai ne pabaiga.
4

Dievas atsiuntė Jėzų mirti už mus


Ką Biblija apie tai sako

Visi mes pakrikome lyg avys, kiekvienas eidamas savo keliu, o Viešpats užkrovė jam mūsų visų kaltę. (Izaijo 53, 6)

Dievas myli savo sukurtą pasaulį, taip pat ir mus. Todėl nepaliko mūsų kentėti maišto pasekmių. Jis atsiuntė į pasaulį savo dieviškąjį Sūnų, kad mus išgelbėtų. Dievas kaip žmogų atsiuntė Jėzų Kristų.

Priešingai nei mes, Jėzus nesipriešino Dievui. Jis visada pakluso Dievo valdžiai, atiduodamas Jam visą pagarbą ir padėką. Todėl Jėzus niekaip nenusipelnė Dievo teismo. Jis nenusipelnė ir mirties.

Tačiau Jėzus mirė. Nors turėjo Dievo galią gydyti ligonius ir net prikelti mirusiuosius, Jėzus leido, kad ant romėnų kryžiaus jam įvykdytų mirties bausmę. Kodėl?

Jėzaus mirtis nepaprasta tuo, kad Jis mirė kaip pakaitalas už tokius maištininkus kaip mes. Mūsų pelnytą nuosprendį ir bausmę Jis prisiėmė sau ir numirė ant kryžiaus vietoj mūsų. Mirtis buvo mums skirta bausmė už maištą, ir Jis mirė mūsų mirtimi.

To mes visiškai nenusipelnėme. Mes įskaudinome Dievą, bet Jis, labai mus mylėdamas, atsiuntė savo Sūnų numirti už mus.

Santrauka
  • Iš meilės Dievas atsiuntė į pasaulį savo Sūnų – žmogų Jėzų Kristų.
  • Jėzus visada pakluso Dievui.
  • Tačiau Jis prisiėmė mūsų bausmę, mirdamas vietoj mūsų.
Tačiau tai dar ne viskas.
5

Jėzus – prisikėlęs Valdovas ir Gelbėtojas


Ką Biblija apie tai sako

Šlovė Dievui, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvui, kuris iš savo didžio gailestingumo Jėzaus Kristaus prisikėlimu iš numirusių yra atgimdęs mus gyvai vilčiai. (1 Petro 1, 3)

Dievas priėmė Jėzaus mirtį kaip visišką mūsų nuodėmių apmokėjimą ir prikėlė Jį iš numirusių. Jėzus nugalėjo mirtį ir prisikėlė, kad vykdytų tai, ką žmonija visuomet turėjo daryti – valdyti Dievo pasaulį.

Kaip Valdovas, Jėzus taip pat buvo paskirtas Dievo ir pasaulio Teisėju. Kai Jėzus sugrįš ir ateis teismo diena, Jis bus tas, kuris pareikalaus iš mūsų atsiskaityti už maištą.

Tačiau Jėzus yra ne tik Dievo paskirtas Karalius ir Teisėjas, bet ir Gelbėtojas nuo teismo. Dėl savo mirties vietoje mūsų, dabar Jis siūlo atleisti visas mūsų nuodėmes. Mat jos jau buvo apmokėtos Dievo akyse. Jėzaus dėka galime iš naujo užmegzti bendrystę su Dievu, jau ne kaip maištininkai, bet kaip ištikimi draugai, atiduodantys visą padėką ir garbę.

Šioje naujoje Jėzaus pasiūlytoje bendrystėje, pats Dievas ateina gyventi mumyse savo Dvasia. Mes galime patirti naujo santykio su Dievu džiaugsmą.

O kai Jėzus sugrįš savo šlovėje ir didybėje, galime būti visiškai tikri, kad būsime Jam priimtini – ne todėl, kad to nusipelnėme, bet todėl, kad Jis sunaikino mūsų bausmę, mirdamas vietoj mūsų.

Santrauka
  • Dievas prikėlė Jėzų kaip pasaulio Valdovą ir Teisėją.
  • Jėzus nugalėjo mirtį ir šiandien teikia atleidimą, naują gyvenimą ir dienų pabaigoje šlovingai sugrįš.
O ką daryti belieka mums? Mums lieka tik pasirinkti tarp dviejų gyvenimo būdų.
6

Du gyvenimo būdai


Ką Biblija apie tai sako

Kas tiki Sūnų, turi amžinąjį gyvenimą, o kas nenori Sūnaus tikėti – gyvenimo nematys: virš jo kybo Dievo rūstybė. (Jono 3, 36)

Pirmasis gyvenimo būdas – toliau maištauti prieš Dievą, ignoruoti Jį ir tvarkyti gyvenimą savaip. Deja, daugelis žmonių ir toliau renkasi tokį kelią.

Galutinis tokio gyvenimo rezultatas – neišvengiamas ir teisėtas Dievo teismas. Atmetus Dievą, tenka ne tik čia ir dabar taikytis su skaudžiomis pasekmėmis, bet ir susidurti su baisia amžinojo atskyrimo nuo Jo grėsme.

Tačiau yra ir kitas būdas. Jei atsigręžiame į Dievą ir prašome atleidimo, pasitikėdami Jėzumi kaip prisikėlusiu Viešpačiu ir Gelbėtoju, viskas pasikeičia.

Pirmiausia, Dievas švariai nutrina lapą. Jis priima Jėzaus mirtį kaip atlygį už mūsų nuodėmingą maištą ir laisva valia bei visiškai mums atleidžia. Jis išlieja savo Dvasią į mūsų širdis ir suteikia naują gyvenimą, kuris peržengia mirtį ir driekiasi į amžinybę. Daugiau nebesame maištininkai, o tampame Dievo šeimos nariais. Nuo tos akimirkos gyvename su Dievo Sūnumi Jėzumi kaip savo Viešpačiu.

Santrauka

Yra tik du būdai gyventi.

Mūsų kelias:

  • atmesti Dievą kaip Viešpatį,
  • gyventi savaip,
  • gyventi sugadintiems maišto,
  • laukti mirties ir nuosprendžio.

Naujasis Dievo kelias:

  • paklusti Jėzui kaip Viešpačiui,
  • pasikliauti Jėzaus mirtimi ir prisikėlimu,
  • būti Dievo išteisintiems,
  • įgyti naują gyvenimą, kuris tęsis amžinai.

Taigi, kaip nori gyventi?

Kaip atsakyti?

Jei į klausimą „Kaip nori gyventi?“ atsakei „Savo būdu“, vadinasi, netiki kai kuriomis arba visomis krikščionybės tiesomis, išdėstytomis šiame lankstinuke. Galbūt netiki, kad iš tiesų maištaujame prieš Dievą arba kad Jėzus prisikėlė iš numirusių.

Jei taip, prieš pereidamas prie savo reikalų, gerai apsvarstyk ir dar patyrinėk. Atmesdamas šią žinią neįsitikinęs, per daug rizikuoji. Galbūt turi galimybę asmeniškai pasiskaityti apie Jėzų vienoje iš keturių Jo biografijų, užrašytų Naujajame Testamente – Mato, Morkaus, Luko ar Jono evangeliją. Gal net pavyktų tai padaryti kartu su tikinčiu draugu. (Jei neturi Biblijos, apsilankyk svetainėje biblija.lt ar ebiblija.lt, kur rasi šiuolaikinių vertimų į lietuvių kalbą.)

Tačiau jeigu supranti, kad maištauji prieš Dievą, ir norėtum tai pakeisti bei pradėti gyventi paklusdamas Jam, kaip tai gali padaryti?

Pakanka trijų paprastų žingsnių: kalbėtis, paklusti, pasitikėti.

1. Pasikalbėk su Dievu

Pirmiausia reikia tiesiog pasikalbėti su Dievu. Pripažinti Jam, kad sukilai prieš Jį ir nusipelnei bausmės, tuomet, remdamasis tuo, kad Jėzus mirė už tave, paprašyti atleidimo. Paprašyk Dievo padėti tau pasikeisti iš maištininko į žmogų, gyvenantį su Jėzumi kaip savo Viešpačiu. Gali melstis maždaug taip:

Maloningasis Dieve,

žinau, jog nesu vertas, kad priimtum mane. Nenusipelniau Tavo amžinojo gyvenimo dovanos. Esu kaltas, kad maištavau ir nepaisiau Tavęs. Atsiprašau ir meldžiu atleidimo.

Dėkoju, kad siuntei savo Sūnų į mirtį tam, kad man būtų atleista. Dėkoju, kad Jis prisikėlė iš numirusiųjų, suteikdamas man naują gyvenimą.

Prašau, atleisk man ir perkeisk taip, kad galėčiau gyventi su Jėzumi kaip savo Viešpačiu. Amen.

2. Paklusk Jėzui

Antrasis žingsnis natūraliai kyla iš pirmojo. Pasimeldęs tokia malda, norėsi, kad ji taptų tikrove ir iš tikrųjų gyventum su Jėzumi kaip savo Viešpačiu.

Tavo gyvenime atsiras įvairių sričių, kurias reikės keisti. Reikės atsikratyti senų maištingų polinkių (tokių kaip godumas, pyktis, savanaudiškumas ir pan.) ir įgyti naujų ypatybių, teikiančių garbę Dievui (dosnumo, gerumo, meilės ir kantrybės).

Šis, antrasis, žingsnis tęsis visą likusį gyvenimą, bet Dievas visą laiką bus drauge. Jis kalbėsis su tavimi, kai skaitysi Jo žodį – Bibliją. Jis išklausys tave ir padės, kai kreipsiesi į Jį malda. Jis įgalins savo Dvasia, gyvenančia tavyje, keistis ir gyventi pagal Jo valią. Jis parūpins kitų krikščionių, kurie, reguliariai bendraudami, padrąsins šiame kelyje.

Antrasis žingsnis – paklusti Jėzui ir pradėti gyventi su Juo kaip su savo Viešpačiu.

3. Pasitikėk Jėzumi

Trečiasis žingsnis taip pat yra tęstinis. Pasitikėjimas turi tapti tavo gyvenimo pagrindu.

Tik dėl Jėzaus darbo (Jo mirties ir prisikėlimo) įgyji nuodėmių atleidimą ir sutaikymą su Dievu. Prie šios tiesos teks vėl ir vėl sugrįžti, nes, pradėjęs gyventi pagal Dievo valią, vis dar klysi ir pridarysi negerų dalykų. Visiems taip nutinka. Todėl ir turime nuolat atsigręžti į Jėzaus mirtį ant kryžiaus kaip į vienintelį atleidimo pagrindą.

Niekada neturėtum nustoti pasikliauti Jėzumi Kristumi – ir tik Juo – kaip vieninteliu keliu įgyti nuodėmių atleidimą ir amžinąjį gyvenimą.


Jei žengsi šiuos žingsnius, gali būti tikras, kad Dievas iš tiesų tau atleido ir suteikė visiškai naują gyvenimą.

Bet jei dar neatsiliepei į Dievo kvietimą, gali būti tikras ir tuo, kad tau gresia Jo teismas.

Tai tarsi kelio išsišakojimas, kurį priėję, turime pasirinkti, į kurią pusę pasuksime: galimybės yra tik dvi. Šį pasirinkimą tenka patirti visiems.